Tėvynės Sąjungos frakcija Vilniuje
sutiko atsiimti iš darbotvarkės rezoliucijos projektą, kuriame buvo planuojama
kreiptis į teismą ir Europos Komisiją, po to, kai energetiko ministras Rokas Masiulis
pažadėjo, kad valstybė sudarys sąlygas tęsti veiklą Vilniaus trečiajai
termofikacinei elektrinei (TE3).
1983 m. atidaryta Vilniaus 3-ioji
termofikacinė elektrinė – trečioji pagal pajėgumą elektrinė Lietuvoje. Už ją galingesnės
– Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Ši
elektrinė prie Gariūnų gamino ne tik šilumą, bet ir elektros energiją.
Vyriausybei panaikinus iš VIAP fondo remiamas elektros gamybos kvotas,
elektrinė buvo uždaryta.
Energetikos ministro R. Masiulio
pageidavimas viešojoje erdvėje „nedemonstruoti agresijos“ buvo išpildytas,
tačiau jau antra laukimo savaitė kaip nėra jokių sprendimų. Ramu! Kaip ir buvo
galima tikėtis, ties TE3 problema nė nekrustelta. Tuomet vėl kyla klausimai. Gal
ponas ministras specialiai laukia kol problemos neliks savaime? Dėl valstybės
politikų žalingos veiklos (Vyriausybės nutarimu elektros gamybos rezervo
užtikrinimą skyrus valstybės valdomai Lietuvos energijos gamybai), o po to –
sąmoningo neveikimo (tik maitinant termofikacinėse elektrinėse dirbančius
energetikus nieko vertais pažadais), darbą jau prarado per šimtą darbuotojų, o
šiuo metu apie 40 mln. eurų vertės turtas (TE3) bus „pervertintas“ metalo laužo
verte?
Drąsiai galėsime sakyti, kad šiandieninei
Vyriausybei ir jos energetikos ministrui atrodo visiškai normalu, jog
valstybėje investuojama į potencialų metalo laužą. Taip
jau yra, nes Vilniaus TE3 nuomininkai, pagal investicijų planą, į šią elektrinę
yra investavę 23 mln. eurų. Ir iš kur žinoti, žmogau, kada kokia Vyriausybė
kokias technologijas nuspręs numarinti?
Ministre R. Masiuli, leiskite
sutrikdyti Jūsų ramybę, ir paprašyti bent šiek tiek pajudėti, kad pagaliau būtų
išspręstas Vilniaus TE3 likimas, kol dar yra ką spręsti: kol specialistai
neišsivaikščiojo per toli, kol įrengimus dar galima užkurti. Po metų TE3 tikrai
nebegamins nei šilumos, nei elektros! Elektrinės valdymo sistema neturi
analogų. Nėra nei treniruoklio, nei bandomosios programos. Sistemą moka valdyti
tiktai keliolika žmonių. Daugiau jų nėra. Jeigu klausimas toliau bus
nesprendžiamas, tai vėliau elektrinės nebebus kam atgaivinti.
Tuomet liks vienintelis klausimas –
kas prisiims atsakomybę už tai, kad ministro R. Masiulio prašymu – ramiai, „be
agresijos“, buvo numarinta veikianti elektrinė? Ko gero, ne ramybės pageidavęs
ministras, nes, jo paties šiose pareigose jau nebebus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą