2014 m. kovą stiprėjant Rusijos agresijai
Ukrainoje Juozas Olekas Lietuvos gyventojus ragino miegoti ramiai ir tikino
stebintis padėtį. Per tuos dvejus metus, kai siautėja Rusija, už krašto apsaugą
atsakingi politikai nesiima jokių ryžtingų veiksmų, sustiprinti šalies saugumą.
J.
Oleko sprendimai pagal zodiako ženklus
2014 m. gegužės mėnesį paaiškėjo, kad J.
Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija pateikė Seimui Šaulių sąjungos
įstatymo pataisas uždraudžiančias
šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame
pasipriešinime. Vėliau ministras lyriškai papasakojo savo
patirtį iš tarnybos sovietinėje armijoje, kai tuo tarpu NATO dvigubai sumažino
savo oro policijos misiją Baltijos šalyse, sakyčiau savotiškas humoro jausmas.
Šiais metais p. Olekas savaip pasveikino
Krašto apsaugos savanorių pajėgas su įkūrimo 25-osiomis metinėmis, originaliai
balsuodamas prieš privalomosios krašto apsaugos tarnybos šaukimo pratęsimą. Cituoju ministrą: „Mano siūlymas – padaryti šitą diskusiją
labai aiškią, padaryti tarppartinę diskusiją, ir tada padaryti diskusiją Seime,
todėl aš pritariu pateikimui, bet dėl sprendimų manau, kad būtų labai gražu,
jei Seimas vienbalsiai galėtų priimti tokį svarbų sprendimą“, – ir balsavo
prieš.
Vis masčiau iš kur tokie pono ministro
poelgiai? Gal jo zodiako ženklas jau eilę metų yra dengiamas Veneros...?
Kas trukdo efektyviai
ginti valstybę
Seimo Nacionalinio saugumo ir Teisės komitetų
stalčiuose jau ilgą laiką dūla įstatymo projektas,
suteikiantis teisę šauliams
ir savanoriams namuose laikyti už savo pačių pinigus pirktus ginklus. Keistai
atrodo Seimo narių atsikalbinėjimas, kodėl jie negali priimti įstatymo, kad svarstomų
klausimų labai daug, o įstatymą būtina tobulinti. Papasakokite apie tai tiems,
tūkstančiams partizanų, nukankintų NKVD rūsiuose, ir tiems, šimtams tūkstančių
dūlančių Sibiro platybėse. O ar 1940 m. tragedija neįvyko tik todėl, kad
Lietuvos kariuomenės reguliarios pajėgos taip ir negavo įsakymo priešintis
ginklu.
Dabartinis krašto apsaugos ministras ir Seimo
nariai yra tiek paveikti sovietinės vergų dvasios, kad bijo savo krašto gynybą
patikėti savo šalies piliečiams, patriotams, aukojantiems savo laiką ir lėšas
krašto gynybai. Pavydžiai galima tik žvelgti į Izraelio, Suomijos ar
Šveicarijos pavyzdžius.
Kai kurie veikėjai niekada nesuvoks, kad tik
mes patys galime apginti savo šalį ir jei kiekviename name bus bent po vieną
koviniu, o ne civiliniu ginklu, ginkluotą šaulį, savanorį ar karį, joks
okupantas nieko nelaimės.
Koloradiniai komentarai apie tai, kad Lietuvą
yra įmanoma užimti per 1 ar 3 paras turi būti palikti tiems, kurie nori tuo tikėti,
o 1944–1965 m. partizaninis pasipriešinimas parodė, kad ir dešimtmečio
neužtenka Lietuvai užkariauti!