Panašu, kad
rugsėjį sostinėje laukia nemalonios staigmenos. Numatomos didelės spūstys.
Kodėl šis rugsėjis bus kitoks? Šią vasarą meras bei jo komanda rimtai
nesvarstę, nepasiruošę ir neskaičiavę, vykdė transporto eksperimentus, kurie
nepavyko, tačiau tai puikus argumentas vėl kalbėti apie tramvajų.
Spūsčių
priežastys
Šiemet mieste
akivaizdžiai sumažėjo viešojo transporto: panaikinti mikroautobusai, dalis
troleibusų ir keletas autobusų maršrutų. Remiantis popierinėmis studijomis buvo
drastiškai panaikintas viešasis transportas ir monopolizuota rinka, nepasiūlant
keleiviams geresnių alternatyvų. Taigi dalis žmonių rinksis važiavimą nuosavais
automobiliais ir dar labiau apkraus miesto gatves.
Antroji
priežastis, kodėl sulauksime spūsčių, yra perdalintos gatvės. Ne viena juosta
svarbiausiose miesto gatvėse (Ukmergės, Kalvarijų, Ozo, Švitrigailos) atimta iš
privataus ir komercinio transporto ir atiduota taksi bei autobusams. Tačiau transporto
mokslo specialistai perspėjo Vilniaus valdžią apie liūdnas tokių eksperimentų
pasekmes. Viešojo transporto yra gerokai mažiau, todėl lengvieji automobiliai
dar labiau grūsis likusioje gatvių dalyje.
Spūstims sumažėti neleis ir Savivaldybės
nesugebėjimas suvaldyti mieste vykstančių gatvių tiesimo darbų. Akivaizdžiausias
to pavyzdys - viadukas iš Geležinio Vilko g. į Goštauto gatvę. Geležinio vilko
gatvės pralaidumas sumažėjo nuo 2 500 automobilių iki 500 automobilių per valandą.
Darbai organizuoti taip, kad 16.45 visi darbininkai tvarkingai susipakavę daiktus
jau traukia namo, o gatvė užtverta. Specialistai paskaičiavo, kad vien šis
kamštis iš kiekvieno vairuotojo kišenės gali ištraukti iki 30 Lt už vieną važiavimą.
Taigi visas projektas atnešė keliasdešimt milijonų litų nuostolių,
neskaičiuojant sugaišto laiko ir sugadintų nervų ląstelių. Negi Savivaldybė
negalėjo priversti darbų vykdytojų be svarbaus reikalo neužtverti gatvės?
Na bet
svarbiausia spūsčių priežastis yra tai, kad nei meras, nei valdančioji dauguma
visiškai neįsiklauso į gyventojų nuomonę ir visi sprendimai priimami
„buldozeriniu“ principu. Įspūdis toks, kad šiemet iki rugsėjo mėnesio buvo
nuosekliai ir tikslingai sunkinamas susisiekimas Vilniuje.
Kur
kyšo tramvajaus ūsai
Laikais nuo laiko viešojoje erdvėje pasirodo
straipsniai, komentarai ar žinutės apie tai, kaip Vilniuje reikia tramvajaus.
Visikai nenustebsiu, jei rugsėjo mėnesį, neapsikentę spūsčių vilniečiai ir kai
kurios „visuomeninės organizacijos“ ims reikalauti keisti susisiekimo tinklą
mieste ir į dienos šviesą vėl bus velkamas tramvajaus projektas. Tramvajus bus
pristatomas, kaip panacėja nuo visų susisiekimo problemų. Ir nepaisant to, kad
praskolintas miesto biudžetas neleidžia net svajoti apie tokio projekto
įgyvendinimą, tačiau keletą ar keliolika milijonų projektavimui ši miesto
valdžia skirti dar spėtų. Taigi ar tramvajaus projektas nėra priežastis sukurti
dirbtinę spūsčių problemą?
Meras
negirdi alternatyvų
Ne kartą teikiau merui ir valdantiesiems siūlymus,
kaip išvengti spūsčių, tačiau autoritariniai vadovai linkę klausytis tik patys
savęs. Siūliau Vilniuje kurti konkurencinę aplinką viešėjame transporte, nes
tik konkurencija leis vilniečiams ir miesto svečiams patogiau keliauti mieste,
o biudžetui sutaupyti lėšų.
Buvo atkreiptas dėmesys į gatvių tiesimo
problemas. Galima suderėti su statybos įmonėmis, kad darbai vyktu bent jau
dviem, o gal trimis pamainomis, taip sumažinant vilniečių ir svečių patiriamus
tiesioginiu nuostolius. O jei sutarties sąlygų
nesilaikoma, nuostolius perkelti statytojams.
Na, o galiausiai atsisakyti
neįgyvendinamų projektų ir esamas lėšas nukreipti ten kur jos reikalingos,
stambiems susisiekimo projektams ieškant ES ir privačių investuotojų pinigų.
Bet, matyt, valdžiai svarbu ne problemų sprendimas, bet grandioziniai Vasiukų
projektai.
