Turiu pripažinti, kad Talino
miesto politikai iš esmės sprendžia viešojo transporto bėdas.
Rūpinantis keleivių poreikiais, buvo priimtas originalus
sprendimas. Miestiečiams leista važinėti viešuoju transportu
nemokamai, padaugėjo keleivių, sumažėjo spūstys. O Vilniuje
nieko originalaus. Daroma viskas, kad tik keleiviams būtų blogiau.
Vilniaus viešojo transporto įmonė
(VVT) didžiulė, joje dirba keli tūkstančiai darbuotojų,
paslaugomis naudojasi per 200 000 vilniečių ir miesto svečių. Iš
finansinių ataskaitų galima daryti išvadą, kad įmonė yra beveik
bankrutavusi, taigi tai didelė problema, kurią reikėtų kuo
greičiau spręsti. Ką galime padaryti ir ką siūlo miesto valdžia?
Ką daryti su VVT?
Pirmoji išeitis – leisti įmonei
bankrutuoti. Tai sukeltų chaosą Lietuvos sostinėje, kur kiekvieną
dieną išrieda 510 autobusų ir troleibusų. Dabartinė miesto
valdžia susilauktų didžiulės kritikos, pasipiktinusių
darbuotojų, keleivių ir garantuoto pralaimėjimo rinkimuose. Todėl
ši išeitis mažai tikėtina.
Antra galimybė – iš kiauro
Vilniaus miesto biudžeto kasmet skirti dar milijoną, antrą, o gal
dešimt?! Daugelį metų taip ir buvo daroma, vis tikint, kad
Vilniaus viešasis transportas atsistos ant kojų, t.y., išlaidos
susilygins su pajamomis. Deja, reikalai ėjo tik prastyn. Kiekvieną
kartą Vilniaus savivaldybė lieka skolinga vis daugiau ir daugiau, o
išlaidos viešajam transportui kasmet vis auga. Ši išeitis labai
patraukli, nes iš miesto vadovų nereikalauja jokių gebėjimų.
Tačiau bėda yra Vilniaus miesto biudžetas ir jo skola, artėjanti
prie milijardo litų žymos ir nebeleidžianti daugiau išlaidauti.
Trečioji išeitis – planuoti
sistemą su maršrutų paketais ir paskelbti atvirus konkursus
kiekvienam atskirai. Konkursus laimėjusios įmonės už mažiausią
pasiūlytą kainą vežtų keleivius, o savivaldybei tektų tik
vežėjų kontrolė. Tačiau čia VVT tektų persitvarkyti ir pradėti
dalyvauti konkursuose rinkos sąlygomis bei kainomis. Ieškant
galimybių keleivius vežti nemokamai. Ši išeitis yra viena
racionaliausių, bet žinant didžiulį kai kurių Vilniaus miesto
politikų norą valdyti įmonę bei visišką nekompetenciją ją
valdant, toks sprendimas praktiškai neįmanomas.
Ką siūlo valdantieji?
Planas A. Už Europos Sąjungos ir
Vilniaus miesto lėšas nupirkti 18 prabangių šiuolaikinių
autobusų, pavadinti juos greitaisiais bei tikėtis, kad problema
išsispręs savaime. Greiti autobusai greit veža, tai jie visus
keleivius greitai, patogiai išvežios ir neliks problemų. O
keleiviai džiaugsis greičiu ir nepastebės, kad tų maršrutų vos
keli.
Planas B. Panaikinti visus esamus
privačių mikroautobusų maršrutus ir tikėtis, kad palikti be
išeities vilniečiai persės į VVT, kurių skaičius irgi bus
sumažintas taupumo sumetimais.
Valdantieji pasirinko iškart abu
planus. Su dalimi vilniečių jau yra pradėtas eksperimentas, t.y.,
Perkūnkiemyje ir Tarandėje buvo panaikinti mikroautobusų
maršrutai, o gyventojams pasiūlyta tik apgailėtina alternatyva
važiuoti retai kursuojančiu VVT. „Eksperimentatoriai“
džiaugiasi, kad net 50 proc. keleivių persėdo į viešuosius
autobusus.
O likę? Matyt, pasirinko
automobilius ir padidino spūstis. Nuo liepos 1 d. A. Zuoko,
darbiečių ir socdemų koalicija planuoja panaikinti visus likusius
mikroautobusų maršrutus, o tai 220 mikroautobusų, ir bandyti
priversti vilniečius persėsti į VVT, bei užkimšti miestą
automobilių spūstimis.
Stebina liberalu besiskelbiančio
mero noras veikti komunistiškai t.y. „susavivaldybinti“ kuo
daugiau privataus verslo sričių (taksi, mikroautobusai ir net oro
vežėjas) ir visaip pašalinti privatų verslą iš miesto viešojo
gyvenimo. Kyla klausimas, kodėl meras yra nusitaikęs sunaikinti tik
kai kurias privačias iniciatyvas? Ar tai ir nebus korupcinė
dedamoji?
Talino politikai stengiasi, kad kuo
daugiau žmonių važiuotų viešuoju transportu, net rado galimybių
leisti važinėti nemokamai, o Vilniaus valdantieji politikai daro
viską, kad mūsų viešasis transportas būtų nepatrauklus, toliau
klimptų į skolas, o miestiečiai vargtų spūstyse.