Socialdemokratai priešinasi „Vilniaus vandenų“ depolitizavimui

Turbūt dar nuo Algirdo laikų (kalbu ne apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus) „Vilniaus vandenys“ buvo susiję su socialdemokratais.

Šią meilės istoriją norisi panagrinėti, todėl, kad UAB „Vilnius vandenys“ nėra paprasta bendrovė. Tai apie 1000 darbuotojų turinti įmonė, teikianti monopolines paslaugas Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Šalčininkų gyventojams.
Įmonę kontroliavo socdemai
Naujoji koalicija Vilniuje pradėjo vadovauti skaidrumo ir efektyvumo principais ir į įmonės valdybas yra numačiusi skirti nepriklausomus narius, kurie dirbtų ne kažkieno naudai ar pagal savivaldybės administracijos komandas, o vadovautųsi aukštais verslo standartais ir dirbtų akcininkų (šiuo atveju visų vilniečių) naudai.
Vos buvo pajudinta „Vilniaus vandenų“ įmonė, iškart sukruto socialdemokratai, kurie, ne paslaptis, turi glaudų abipusį ryšį. Vien ko vertos buvusio įmonės stebėtojų tarybos nario socialdemokrato Romo Adomavičiaus istorijos.Šįkart „Vilniaus vandenų“ stebėtojų tarybos pirmininkė yra ne šiaip eilinė paprasta socialdemokratė, bet LSDP pirmininko pavaduotoja ir Premjero patarėja moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais Auksė Kontrimienė. Atrodytų, kad viskas vyko pagal jau įprastą scenarijų, kai visą valdžios vertikalę užima socialdemokratiniai bičiuliai ir visi laimingai tyliai gyvena.
„Vilniaus vandenyse“ galimos aferos
UAB „Vilniaus vandenys” valdybos pirmininku tapus nepriklausomam nariui Dariui Nedzinskui pradėjo aiškėti įdomių dalykų.
Dumblo apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatavimo projektas pakvipo afera. Įmonė gavo didelę ES paramą, plius pabrangino teikiamos paslaugos gyventojams, o viso to rezultatas abejotinas. Įmonė investavusi ES lėšas buvo įsipareigojusi penkis kartus sumažinti dumblo kiekį, tačiau realiai sumažintas kiekis buvo tik tris kartus, tai yra 40 proc. neatitikimas. O svarbiausia, kad neveikia džiovinimo įrenginys, kuris yra svarbiausias šiame procese, ir kuris iš dumblo atliekos paverčia dumblą kuru, kurį iš „Vilniaus vandenų“ galima būtų nupirkti.
Valdyba pasiūlė įmonės direktoriui Valentinui Miltieniui prisiimti atsakomybę ir apleisti šį postą, nes argumentai „taip daryti liepė“ arba „taip reikia“ pasirodė neįtikinantys.
Socialdemokratai priešinosi
A. Kontrimienė iškart ėmėsi teisinti prastą situaciją vandenų įmonėje ir dėstyti kodėl neveikia sumontuoti įrenginiai: „kad UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 metais pastatytus dumblo apdorojimo įrenginius šiuo metu panaudoja pačiu „efektyviausiu” būdu, tačiau juos įjungus vanduo pabrangtų iš kart 0,05 ct.“ Aukštoji patarėja siekė išsaugoti direktorių V. Miltienį poste.
Buvo sušauktas ir atšauktas Stebėtojų tarybos posėdis, kuriame norėta atšaukti valdybą ir taip sustabdyti pertvarkas.
Tai yra skandalinga, kad bendrovė, už daugiau nei 156 mln. litų (apie 45 mln. eurų) pastačiusi dumblo apdorojimo įrengimus, jų nenaudoja, motyvuodama vandens brangimu. Kyla pagrįstų klausimų, dabar jau buvusiam direktoriui V. Miltieniui, kaip buvo skaičiuota projektuojant šiuos įrengimus ir kodėl prieš priimant sprendimą miesto taryba ir vilniečiai apie tai, kad vanduo brangs, nebuvo informuoti? Ar vis dėlto tai tėra tik dūmų uždanga?
Tikiuosi, kad pagaliau Vilniaus miesto savivaldybės įmonėse bus atsisakyta politikų kišimosi ir „Vilniaus vandenys“ nusikratys socialdemokratų globos. Laikas savivaldybės įmonėms pradėti dirbti efektyviai ir parodyti tokio darbo naudą visiems vilniečiams.

Vilnių griaunantis A. Zuokas

Vilniaus miesto meras visą kadenciją nuosekliai kūrė griovėjo įvaizdį. Sprogdino nebaigtą statyti „komjaunuolių“ viešbutį, griovė gamyklą Užupyje, tanku traiškė automobilius, tačiau daug skaudžiau griaunamieji darbai pasireiškė ten, kur Artūras Zuokas vaizdavo kūrėją.

Eismo sąlygos pablogėjo

2006 m. A. Zuokas  teigė: „Vilniuje įdiegsime moderniausią regione eismo reguliavimo sistemą, kuri transporto pralaidumą mieste padidins apie 20 proc. Tikimės, kad teigiamą efektą vilniečiai pajus jau po kelių mėnesių“.

Praėjus 9 metams galima apibendrinti, kad teigiamas efektas iš 145 mln. litų kainavusios ir kiekvienais metais dar po kelis milijonus pabrangstančios eismo reguliavimo sistemos veikimo efektas yra lygus nuliui.

Vilniuje kamščiai nesumažėjo, o atvirkščiai transporto spūstys susidaro ten, kur anksčiau jų su žiburiu nerastum. Šviesoforų, siekiant „įsiavinti“ lėšas yra pristatyta daugiau negu reikia. O jei dar prie to pridėtume įvairius „lobistų“ prastumtus sprendimus, įrengti šviesoforus, nesuderinamus su šia sistema pagrindinėse miesto gatvėse arba padaryti nelogiškas sankryžas prie prekybos ar verslo centrų, tai ir gauname nemenką chaosą miesto gatvėse. To neištaisys jokie aplinkkeliai.

Viešasis transportas ant bankroto slenksčio

2013 metais meras skambiai ir skandalingai pareiškė, kad mietui nieko nekainuojantys privatūs vežėjai netinkamai veža klientus (nepaisant priešingos pačių keleivių nuomonės) ir varo miesto viešąjį transportą (VVT) į bankrotą. „Todėl nuo liepos 1 d. mikriukus pakeis greitieji autobusai. Į centrą galėsite nuvažiuoti greitai ir, svarbiausia, – saugiai“ - teigė meras 2013 metų pradžioje.

2014 m. gruodžio mėnesį meras tyliai, be triukšmo, pateikė miesto tarybai sprendimą, kuriuo nuo 2015 m. Vilniuje vėl pradės važinėti privatūs mikroautobusai. Tik šį kartą jie taip pat kainuos miestui apvalią sumą.  Šio nepasverto mero išsišokimo kaina 2 milijonai litų per mėnesį, nes tiek pabrango Vilniaus miestui VVT paslaugos. Daugybė pinigų, skirtų gatvėms platinti ir žymėti, dėl greitųjų autobusų maršrutų įdiegimo, nepatenkinti miesto pakraščių gyventojai, padidėjusios spūstys.

Ir, deja, bet VVT finansinė būklė nė kiek nepagerėjo.

Ponas Zuokas visuomet reiškėsi, kaip aktyvus tramvajaus įdiegimo Vilniuje šalininkas. Eilinį kartą brangiai buvo nupirkta studija, kuri vėl parodė tramvajaus „būtinumą“ (iš viso panašioms studijoms išleista per 4 mln. litų), tačiau praėjusių metų pabaigoje tyliai tyliai, nekeliant šurmulio sprendimai pasikeitė. Meras prastūmė dokumentą, kuriame įrašyta, kad pats moderniausias greitojo susisiekimo transportas Vilniuje – autobusas ! Greitai paaiškėjo tokio netikėto viražo priežastis – Vyriausybė numatė miestams lėšų autobusams įsigyti.

 

Didieji projektai melžia pinigus

Skandalingai veiklą pradėjęs „Vilnius veža“, panašu, taip pat skandalingai ją ir baigs. Konkurencijos taryba pateikė galutinį sprendimą, kad „Vilnius veža“ buvo įsteigta neteisėtai. Dar viena sudužusi mero svaja, brangiai apmokėta vilniečių pinigais. Na, dar vilniečiams liko smarkiai pabrangusios taksi paslaugos.

Kita skaudžiausiai miesto biudžetui smogusi svajonė, virš 20 mln. litų, yra žinoma „Air Lituanica“ įkūrimas. Už šituos pinigus būtų galima pastatyti porą šiuolaikiškų vaikų darželių ar išnuomoti pakankamai patalpų visiškai išspręsti ikimokyklinio amžiaus vaikų problemas. Tačiau meras visai kitaip sprendžia darželių trūkumą. Vaikų tėvai negali miegoti naktimis. Dėl nekompetentingų įdarbintų bičiulių, trečią kartą iš eilės stringa vaikų registracijos sistema.

Šilumininkai toliau valdo miestą

Nepaisant švelnesnės žiemos, gerokai atpigusių dujų ir pingančio biokuro mero bičiuliai šilumininkai nesibodi vilniečiams išstatyti dar didesnes sąskaitas už šilumą. Nepaisant to, kad kompetentingos institucijos nustatė ir pareiškė įtarimus baudžiamosiose bylose, kad šilumininkai netesėtai brangino dujas ir biokurą, jie nenusiramina. Su mero palaiminimu toliau bus bandoma išnaudoti visas galimybes paimti kuo daugiau pinigų per likusį laiką. Tenka tik apgailestauti, kad už šio abonentinio oligarchinio klano sustabdymą atsakingos institucijos susigriebia per vėlai.

Kovo pirmą dieną tik nuo vilniečių balsavimo priklausys ar Vilnius stovėdamas ant finansinės bedugnės krašto, žengs didelį žingsnį į priekį mero A.Zuoko tempiamas, ar vis dėl to ryšis pakeisti merą ir apsigręžus pradės eiti teigiamų pokyčių keliu.