Prieš
pat Naujuosius metus žiniasklaidoje pasirodė straipsnių serija, kur, anot visuomenės
nuomonės „tyrimų“, Artūras Zuokas yra geriausias Lietuvos meras. Nuolatinis šio
reitingo lyderis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas atsilieka beveik
dvigubai, o Kauno mero Andriaus Kupčinsko reitingas net 4 kartus mažesnis. Tačiau
kol kalbame apie reitingus, nėra laiko domėtis Vilniaus skolomis ir kaip tai
paveiks planus Lietuvai turėti eurą 2015 m.
Viešųjų
ryšių gali pasimokyti net diktatoriai
Galbūt
staigų Vilniaus mero populiarumą lėmė pasikeitusi tyrimo metodika? O gal tai,
kad jį užsakė žiniasklaidos priemonė, kuri gauna užsakymų iš Vilniaus miesto
savivaldybės? Rengti viešųjų ryšių akcijas mūsų meras moka labai
profesionaliai. Vien ko verta miesto savivaldybės el. puslapyje patalpinta
nuotrauka, kur jaunimo organizacijų nariai įteikia net du apdovanojimus A.
Zuokui už geras idėjas.
Tokių viešųjų
ryšių akcijų galėtų pasimokyti net Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas.
Tačiau
kodėl esant tokiam aukštam Vilniaus mero populiarumui, kai vos ne penktadalis
Lietuvos jį norėtų „matyti“ meru ir savo savivaldybėje, jo partijos „Taip“
reitingų visai nematyti? Kodėl geidžiamiausio Vilniaus mero žmona staiga taip
atsainiai metė sutuoktinio vadovaujamą liberalią partiją „Taip“ ir atsidūrė pas
socialdemokratus? Kyla labai daug klausimų, į kuriuos ne taip lengva rasti
atsakymus.
Matyt,
tai eilinė „piaro“ akcija, nukreipiant miestiečių dėmesį nuo tikrųjų Vilniaus
miesto problemų.
Skolos
grąžinamos, ir vėl bus skolinamasi iš naujo
Kol
miestiečiai domisi mero reitingais, nėra laiko pakalbėti apie Vilniaus miesto
skolos įtaką euro įvedimui.
Artėja labai
svarbus miestui ir kiekvienam vilniečiui sostinės biudžeto tvirtinimas. Pirmą
kartą per A. Zuoko ir jo suburtos koalicijos valdymo laikotarpį biudžete išryškinamas
dėmesys skolų gražinimui – jų planuojama gražinti net 377 mln. litų. Švietimo,
kultūros, aplinkos apsaugos ir net energetikos sričių darbuotojus ištiko šokas,
kai jie sužinojo, kiek jų sritims yra sumažintas finansavimas. Tėveliai neturėtų
nustebti, jei antroje metų pusėje darželių ir mokyklų direktoriai paprašys jus
sumokėti už elektrą klasių apšvietimui, edukacines priemones ar valytojų darbą.
Neturėtų nustebti ir kiti gyventojai, jei kiemsargiai nustos pjauti žolę, šluoti
šaligatvius ar nešvies gatvių stulpai, t.y., yra ta kaina, kurią tenka mokėti
už ankstesnį švaistymą.
Nepaisant šių taupymo
sumų, Vilniaus miesto skola vargu ar smarkiai sumažės. Didelę dalį biudžeto lėšų
teks skirti naujiems įsipareigojimams - įvairioms įstaigoms ir įmonėms
finansuoti, kurias įsteigė savivaldybė, jų jau daugiau kaip 400. Reikėtų
neužmiršti ir A. Zuoko plačia ranka dalintų piniginių „dovanų“ verslininkams,
pvz., prie Vingio parko išdygsiančiam antrajam „Akropoliui“ panaikinta pareiga
statyti viaduką bei sutvarkyti infrastruktūrą, o tai miestui kainuos apie 18
mln. Lt, ar buvusios „Skaiteks“ gamyklos vystytojams skirti beveik 6 mln. Lt.
Vyriausybė
sušelpė Vilnių, nes nori euro
Neužmirškim,
kad šiais metais vyks arši rinkiminė kova, rengiantis 2015 metų pradžioje vyksiantiems
savivaldybių tarybų rinkimams. A. Zuokas ir jo koalicijos partneriai savo noru tikrai
neatsisakys privilegijos švaistyti miesto pinigų.
Šiemet Vilnius
atiduos daugiau skolų tik dėl to, kad Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą 2015
m. įsivesti eurą, o Lietuvoje Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos
bankas atkreipė Vyriausybės dėmesį į tai, kad savivaldybių skolos taip pat
skaičiuojamos į valstybės skolą.
Taigi
jei euras nebus įvestas, tai bus kaltos ne Seimo Pirmininkės kalbos, bet p.
Zuoko negebėjimas tvarkytis Vilniuje. Ar tikrai tokio mero labiausiai nori
Lietuva?