Nesaldūs populizmo vaisiai ir dar kartesnės šaknys

2013 m. pradžioje Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas pasakė savo garsiąją kalbą, jeigu jis laimės rinkimus, tai surengs referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Dabar jau žinome, kad tie žodžiai buvo ištesėti, referendumas įvyko, tačiau D. Cameronas iš viso šito išėjo pralaimėtoju.

Valdžios noras, pateisino priemones

Dar 2013 m. Britanijoje verslo lyderiai, intelektualai, kiti politikai sakė, kad žongliravimas su referendumu yra „žaidimas su degtukais“. Žmonės dažnai pasirenka balsuoti ne dėl racionalių priežasčių, bet vadovaudamiesi emocijomis arba į savo pasirinkimą sudėdami visai su tuo konkrečiu klausimu nesusijusius lūkesčius ir nusivylimus. Taip buvo ne kartą ne tik referendumuose, bet ir rinkimuose. 2004 m. Ispanijos Liaudies partija pralaimėjo rinkimus dėl netikėtai islamistų surengtų sprogdinimų traukiniuose, nors visos apklausos rodė, kad jie laimės. Žmones taip paveikė terorizmas, kad jie nubalsavo prieš valdančią Vyriausybę. Visai neseniai Nyderlandų rinkėjai referendume pasisakė prieš Asociacijos sutartį su Ukraina, nors per debatus šalyje vyravo santykių su Briuseliu ir lėktuvo numušimo Donbase temos. Vokietija apskritai yra uždraudusi referendumus, nes Adolfas Hitleris juos naudodavo savo grobikiškai imperialistinei politikai pateisinti.

D. Cameronas siekdamas trumpalaikių tikslų, - laimėti rinkimus, įtvirtinti savo lyderystę konservatorių partijoje ir vėl gauti Premjero postą, siekė įsiteikti kuo platesnei auditorijai, todėl flirtavo su populistais. Jis puikiai suprato, kad referendumas yra rizikingas žingsnis, todėl ar pažadėti referendumą, ilgai galvojo. Jo kalba apie referendumą buvo atidėta kelis kartus, bet vėliau jis visgi ją pasakė. Galima numanyti, kad D. Cameronas tikėjosi suvaldyti šią populistinę akciją, tačiau įsisiūbavus debatams, jau ir pats iš neutralios pozicijos tapo aktyviausias sąjungos su ES rėmėjas. Dabar jis pralaimėjo ir turėjo atsistatydinti. Taigi jo paties populizmas, siekis laimėti valdžią, galiausiai atnešė didžiules bėdas valstybei, kur jau kyla klausimų dėl jos vientisumo, Europai ir galiausiai jam pačiam.

Britanijoje vėl girdisi separatistiniai balsai, kyla antiimigrantinės nuotaikos, ekonomistai svarsto apie būsimas šalies ūkio problemas, o viso šito sąmyšio kaltininkas D. Cameronas priverstas atsistatydinti. Tačiau tiesa labai liūdinanti, bandymas manipuliuoti žmonėmis baigėsi katastrofa, ne tik partijos vidines problemas bandžiusiems išspręsti konservatoriams, bet ir visai šaliai, o juk tereikėjo tvirtybės sakyti tiesą ir išlikti galbūt mažiau populiariu, bet tikru lyderiu.

Lietuvoje gausu cameronų

D. Cameronas savo politine istorija tik dar kartą pakartojo, kad politikai pirmiausia turi būti atsakingi patys prieš save, o bandymai manipuliuoti baigiasi katastrofomis. Lietuvoje irgi žinome daugybę atvejų, kai politikai elgiasi neatsakingai, visai negalvodami apie valstybę ir jos žmones, bet siekdami trumpalaikių tikslų. Visai neseniai išgyvenome referendumą „Žemės vardu“, kai visuomenė buvo gąsdinama apie neva užsieniečių superkamą žemę. Dabar jau žinome, kad žemės niekas nesupirko, o manipuliuodami žmonių jausmais sau reklamą darė kai kurie politikai, o kai kurie žemvaldžiai pigiai pirko žemę.

Prieš 4 metus įvyko kitas vienas referendumas, kurio pasekmes jaučiame dabar ir jausime dar ne vieną dešimtmetį. Socialdemokratai ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius įpiršo referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Ir ką turime? Atsisakėme lietuviškos elektrinės, gavome baltarusišką. Kremlius apsidžiaugęs referendumo Lietuvoje rezultatais, pradėjo statyti atominę jėgainę Baltarusijoje. A. Butkevičius pasinaudojo žmonių jausmais, gavo papildomų balsų per 2012 m. Seimo rinkimus, tačiau jau tuoj baigsis jo kadencija, o baltarusiška atominė stovės dar kelis dešimtmečius!

Su kiekviena diena artėja Seimo rinkimai Lietuvoje. Iš visų kampų girdime naujus cameronus, kurie dalina nepamatuotus pažadus, kaltina „sistemą“ ir ruošiasi perrašyti istoriją. Britanijos pavyzdys parodė, kad pasitikėjimas tokias savanaudžiais politikieriais, visada baigiasi nuostoliais.

Elektrinę į metalo laužą, 100 darbuotojų į gatvę

Tėvynės Sąjungos frakcija Vilniuje sutiko atsiimti iš darbotvarkės rezoliucijos projektą, kuriame buvo planuojama kreiptis į teismą ir Europos Komisiją, po to, kai energetiko ministras Rokas Masiulis pažadėjo, kad valstybė sudarys sąlygas tęsti veiklą Vilniaus trečiajai termofikacinei elektrinei (TE3).

1983 m. atidaryta Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė – trečioji pagal pajėgumą elektrinė Lietuvoje. Už ją galingesnės – Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Ši elektrinė prie Gariūnų gamino ne tik šilumą, bet ir elektros energiją. Vyriausybei panaikinus iš VIAP fondo remiamas elektros gamybos kvotas, elektrinė buvo uždaryta.

Energetikos ministro R. Masiulio pageidavimas viešojoje erdvėje „nedemonstruoti agresijos“ buvo išpildytas, tačiau jau antra laukimo savaitė kaip nėra jokių sprendimų. Ramu! Kaip ir buvo galima tikėtis, ties TE3 problema nė nekrustelta. Tuomet vėl kyla klausimai. Gal ponas ministras specialiai laukia kol problemos neliks savaime? Dėl valstybės politikų žalingos veiklos (Vyriausybės nutarimu elektros gamybos rezervo užtikrinimą skyrus valstybės valdomai Lietuvos energijos gamybai), o po to – sąmoningo neveikimo (tik maitinant termofikacinėse elektrinėse dirbančius energetikus nieko vertais pažadais), darbą jau prarado per šimtą darbuotojų, o šiuo metu apie 40 mln. eurų vertės turtas (TE3) bus „pervertintas“ metalo laužo verte?

Drąsiai galėsime sakyti, kad šiandieninei Vyriausybei ir jos energetikos ministrui atrodo visiškai normalu, jog valstybėje investuojama į potencialų metalo laužą. Taip jau yra, nes Vilniaus TE3 nuomininkai, pagal investicijų planą, į šią elektrinę yra investavę 23 mln. eurų. Ir iš kur žinoti, žmogau, kada kokia Vyriausybė kokias technologijas nuspręs numarinti?

Ministre R. Masiuli, leiskite sutrikdyti Jūsų ramybę, ir paprašyti bent šiek tiek pajudėti, kad pagaliau būtų išspręstas Vilniaus TE3 likimas, kol dar yra ką spręsti: kol specialistai neišsivaikščiojo per toli, kol įrengimus dar galima užkurti. Po metų TE3 tikrai nebegamins nei šilumos, nei elektros! Elektrinės valdymo sistema neturi analogų. Nėra nei treniruoklio, nei bandomosios programos. Sistemą moka valdyti tiktai keliolika žmonių. Daugiau jų nėra. Jeigu klausimas toliau bus nesprendžiamas, tai vėliau elektrinės nebebus kam atgaivinti.

Tuomet liks vienintelis klausimas – kas prisiims atsakomybę už tai, kad ministro R. Masiulio prašymu – ramiai, „be agresijos“, buvo numarinta veikianti elektrinė? Ko gero, ne ramybės pageidavęs ministras, nes, jo paties šiose pareigose jau nebebus.

Šauliai saugo šalį, kol J. Oleko horoskopas Veneroje

2014 m. kovą stiprėjant Rusijos agresijai Ukrainoje Juozas Olekas Lietuvos gyventojus ragino miegoti ramiai ir tikino stebintis padėtį. Per tuos dvejus metus, kai siautėja Rusija, už krašto apsaugą atsakingi politikai nesiima jokių ryžtingų veiksmų, sustiprinti šalies saugumą.

J. Oleko sprendimai pagal zodiako ženklus

2014 m. gegužės mėnesį paaiškėjo, kad J. Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija pateikė Seimui Šaulių sąjungos įstatymo pataisas uždraudžiančias šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime. Vėliau ministras lyriškai papasakojo savo patirtį iš tarnybos sovietinėje armijoje, kai tuo tarpu NATO dvigubai sumažino savo oro policijos misiją Baltijos šalyse, sakyčiau savotiškas humoro jausmas.

Šiais metais p. Olekas savaip pasveikino Krašto apsaugos savanorių pajėgas su įkūrimo 25-osiomis metinėmis, originaliai balsuodamas prieš privalomosios krašto apsaugos tarnybos šaukimo pratęsimą. Cituoju ministrą: „Mano siūlymas – padaryti šitą diskusiją labai aiškią, padaryti tarppartinę diskusiją, ir tada padaryti diskusiją Seime, todėl aš pritariu pateikimui, bet dėl sprendimų manau, kad būtų labai gražu, jei Seimas vienbalsiai galėtų priimti tokį svarbų sprendimą“, – ir balsavo prieš.

Vis masčiau iš kur tokie pono ministro poelgiai? Gal jo zodiako ženklas jau eilę metų yra dengiamas Veneros...?

Kas trukdo efektyviai ginti valstybę

Seimo Nacionalinio saugumo ir Teisės komitetų stalčiuose jau ilgą laiką dūla įstatymo projektas,

suteikiantis teisę šauliams ir savanoriams namuose laikyti už savo pačių pinigus pirktus ginklus. Keistai atrodo Seimo narių atsikalbinėjimas, kodėl jie negali priimti įstatymo, kad svarstomų klausimų labai daug, o įstatymą būtina tobulinti. Papasakokite apie tai tiems, tūkstančiams partizanų, nukankintų NKVD rūsiuose, ir tiems, šimtams tūkstančių dūlančių Sibiro platybėse. O ar 1940 m. tragedija neįvyko tik todėl, kad Lietuvos kariuomenės reguliarios pajėgos taip ir negavo įsakymo priešintis ginklu.

Dabartinis krašto apsaugos ministras ir Seimo nariai yra tiek paveikti sovietinės vergų dvasios, kad bijo savo krašto gynybą patikėti savo šalies piliečiams, patriotams, aukojantiems savo laiką ir lėšas krašto gynybai. Pavydžiai galima tik žvelgti į Izraelio, Suomijos ar Šveicarijos pavyzdžius.

Kai kurie veikėjai niekada nesuvoks, kad tik mes patys galime apginti savo šalį ir jei kiekviename name bus bent po vieną koviniu, o ne civiliniu ginklu, ginkluotą šaulį, savanorį ar karį, joks okupantas nieko nelaimės.

Koloradiniai komentarai apie tai, kad Lietuvą yra įmanoma užimti per 1 ar 3 paras turi būti palikti tiems, kurie nori tuo tikėti, o 1944–1965 m. partizaninis pasipriešinimas parodė, kad ir dešimtmečio neužtenka Lietuvai užkariauti!