Atrodo, ne veltui sklando legenda, kad šiukšlių verslas visuomet yra
susijęs su mafija. Taip manyti verčia aistros, kylančios dėl paskelbto Vilniaus
atliekų rūšiavimo gamyklos statybos ir eksploatavimo konkurso.
Šiukšlių detektyvas
Praėjusios savaitės pabaigoje pradėjo bręsti didžiulis skandalas. Dėl šimtų
milijonų litų, skirtų įdiegti Vilniaus apskrities atliekų rūšiavimo gamyklai,
kilo tikras rašytojo plunksnos vertas detektyvas. Paaiškėjo, kad už tuos šimtus
milijonus litų atliekų rūšiavimo gamyklą pastatyti ketino net septynios įmonės
ar jų grupės.
Jau anksčiau buvo paskelbta, kad trys iš jų neatitinka aukštų kvalifikacinių
reikalavimų... na taip kartais atsitinka. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad dar trys
įmonės neatitinka kvalifikacinių konkurso reikalavimų, todėl finišo tiesiojoje
liko tik viena. O vakar paaiškėjo, kad ji ir paskelbta nugalėtoja. Man kilo
natūralus klausimas, kodėl kitos trys įmonės pradėjo neatitikti kvalifikacinių
reikalavimų vėliau?
Pradėjus gilintis į tai, kas gi vis dėl to vyksta konkurso metu, paaiškėjo,
kad viešųjų pirkimų komisija konkurso pabaigoje „pakoregavo“ konkurso sąlygas,
pakeisdama savo pačios oficialų sąlygų aiškinimą taip, kad tik vienas dalyvis
jas atitiko. Turbūt tai atsitiktinumas? Sąlygų pakeitimas buvo padarytas
tuomet, kai Viešųjų pirkimų tarnyba jau
buvo baigusi patikrinimą dėl didelės korupcijos pasireiškimo rizikos šiame
pirkime ir pareiškusi, kad viskas atitinka įstatymo raidę. Tai irgi
atsitiktinumas... turbūt.
Du titanai
Už visos šitos istorijos slepiasi dviejų Vilniaus miesto politikos titanų A.
Zuoko ir J. Pinskaus figūros. Visai netikėtai savaitės pradžioje žiniasklaidoje
pasirodė informacija, kad laimėtojas sietinas su J. Pinskaus figūra. Ponas
vicemeras atkakliai atrėminėja visus kaltinimus ir nukreipinėja ugnį į merą.
Man tiesiai šviesiai paklausus, ar jei su "Icor"
koncernu siejama įmonė būtų laimėjusi šį konkursą, būtų kilęs šis skandalas,
tiek meras tiek vicemeras išsisuko nuo tiesaus atsakymo. Posėdį stebėjo ir
„ICOR“ įmonėms atstovaujantis advokatas...
Dar keisčiau atrodė mero A. Zuoko demonstratyvūs kaltinimai, kad VAATC
direktorius ir komisijos pirmininkas atsisako pateikti paaiškinimus tarybai
apie konkursą ir tą turės padaryti vicemeras J. Pinskus. VAATC direktoriaus
pasirodymas tarybos posėdyje ir pranešimas, kad jis tik iš žiniasklaidos
sužinojo, jog yra kviečiamas į miesto tarybą pasiaiškinti, demonstruoja
didžiulę įtampą tarp šių politikų.
Nepavykus atšaukti jau priimto sprendimo dėl kitų dalyvių pašalinimo iš
konkurso, jau tą pačią dieną Vilniaus savivaldybė, kaip ir dar septynios
savivaldybės, Generalinė prokuratūra ir
net Europos kovos su sukčiavimu agentūra OLAF gavo žiniasklaidos su „ICOR“
siejamos UAB „Prime capital“ skundą.
Vyriausybės reakcija
Vyriausybė, paprastai susilaikydavusi nuo Vilniaus savivaldybės ir A. Zuoko
veiksmų komentarų, šią savaitę kardinaliai pakeitė savo poziciją ir aktyviai
pradėjo reikšti nuomonę. Suprantamas premjero susirūpinimas, kad didžiausios
Lietuvos atliekų rūšiavimo gamyklos statyba apaugo tokiais skandalais. Tačiau
kelią nerimą, kad tas faktas, kad premjeras susirūpinimą išreiškia ir kreipiasi
į Viešųjų pirkimų tarnybą tik po susitikimo su meru A. Zuoku. Negi iki tol jam
susirūpinimas nekilo ar premjero n
uomonę apie Vilniuje vykstančius procesus
formuoja A. Zuokas?
Skandalui toliau pučiantis, ir aplinkos ministras V. Mazuronis kreipėsi į
visas įmanomas institucijas (net ir neturinčias įgaliojimų šioje srityje) ir
pradėjo jį komentuoti. Ar ne todėl kad su galimais konkurso laimėtojais
siejamas jo partijos pirmininko R. Pakso vardas?
Skandalo priežastys
Narpliojant šį atliekų skandalą kyla nuojauta, kad Lietuvoje, jos sostinėje
Vilniuje atliekų verslas yra įtakingų verslo grupių rankose, ir miesto
gyventojai, ir dalis Vilniaus miesto tarybos narių nelabai įsivaizduoja, kas
ten iš tiesų vyksta ir kokie pinigai yra šiame versle. Konkurso suma yra apie
120 milijonų litų, tačiau dar didesnė suma susidaro iš šio įrenginio
eksploatavimo. Juk vien tik per 20 metų, kol įrenginį valdys pastačiusi
bendrovė, iš išrūšiuotų atliekų bus gauta daugiau kaip 500 milijonų litų, o jei
įskaičiuoti ir galimą išrūšiuotų atliekų kaip kuro pardavimą šiluminėms
katilinėms, tai suma gali siekti ir 700 milijonų. Ar dėl tokių pinigų verslo
grupuotėmis neverta suremti iečių? Ar tikrai kai kurie Vilniaus miesto
politikai nėra susitepę korupciniais ryšiais?
Todėl nenuostabu, kad verslo grupuotėms ar šešėliniam verslui kovojant dėl tokių
pinigų žyra žiežirbos ir kyla įtampos tarp Vilniaus valdančiosios koalicijos
narių... o gal net ir koalicija pradeda byrėti?
Tik reikėtų neužmiršti, kad visi šie pinigai bus surinkti iš mūsų visų –
gyventojų. Tai reiškia, kad už šiuos purvinus karus mokėsime irgi mes –
gyventojai.