Valstybės
politikams ir žiniasklaidai visą dėmesį sutelkus į „pieno karus“ su Rusija,
susiklostė palankios aplinkybės vykdyti kitokiems, tačiau ne mažiau aktualiems,
Vilniaus savivaldybės „karams“.
Vos spėjo
pasibaigti skandalais apaugęs atliekų rūšiavimo gamyklos konkursas, kai lyg
perkūnas iš giedro dangaus nugriaudėjo žinia, kad Vilniaus koalicija pašalino
paskutines kliūtis atliekų deginimo gamyklos statybai Gariūnuose. Tai visgi
atliekos bus rūšiuojamos ar deginamos?
Pašaliniams
stebėtojams turėjo atrodyti keistai. Prieš kelias savaites savivaldybė
nusprendė, kad atliekas reikia rūšiuoti. Buvo paskelbtas konkursas, išrinktas
nugalėtojas, su nugalėtoju pasirašyta sutartis, o paskui, staiga, patvirtinamos
konkuruojančios deginimo technologijų iniciatyvos.
Gudručių verslininkų
sąmokslas
Kova dėl
atliekų prasidėjo dar gerokai prieš atliekų rūšiavimo gamyklos statybos
konkursą. 2012 m. kovo mėnesį AB „Fortum Heat Lietuva“ ir AB „Lietuvos
energija“ pasirašė ketinimų protokolą dėl kogeneracinės elektrinės Vilniuje
statybos. Paprasčiau tariant, privatininkui nepavyko įsisprausti į Vilniaus
miesto šilumos rinką savarankiškai, todėl teko pasitelkti galingą valstybės
įmonę. „Lietuvos energijai“ taip pat savarankiškai neišėjo veikti, nes neturi
patirties biokuro elektrinių statyboje ir eksploatavime. Be to, ši elektrinė
darniai įsipiešė į Vilniaus ir Lietuvos energetines sistemas, nes galėjo
deginti po rūšiavimo likusias degias atliekas ir teikti šiluma ir elektrą.
2012 m.
rudenį netikėtai su „Icor“ siejama „Vilniaus energija“ ir Vilniaus šilumos
tinklai uždarame išvažiuojamajame Vilniaus miesto tarybos posėdyje pristatė
naujus Vilniaus šilumos strategijos metmenis, kuriuose numatyta, kad Gariūnuose
esanti Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 3 tampa nebereikalinga Vilniui (na,
tiksliau „Icor“)! Šilumos ūkio specialistų teigimu tai visiškas
nesusipratimas nes, tiek Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2, tiek Vilniaus
termofikacinė elektrinė Nr. 3 yra tarsi Vilniaus šilumos ūkio stuburas. Vienos
iš jų uždarymas išbalansuotų ir sugriautu visą sistemą.
Taigi ponas
meras Artūras Zuokas pradeda elektrinės Nr. 3 „gelbėjimo“ operaciją ir po Seimo
rinkimų, naujos Vyriausybės pagalba, randa gelbėtoją - AB „Lietuvos energiją“.
Taigi tą pačią, kuri pasirašė ketinimų protokolą su AB „Fortum Heat Lietuva“,
potencialiu „Icor“ konkurentu.
Rudens
pradžioje Vilniaus miesto taryba pritarė, kad Vilniaus termofikacinė elektrinė
Nr. 3 būtų perduota naujai steigiamai Vilniaus šilumos tinklų ir AB „Lietuvos
energija“ įmonei, kuri butų pertvarkyta į biokuro elektrinę. Kaip nebūtų
keista, tačiau tiek „Icor“, tiek „Vilniaus energija“ tyli. Tačiau kiek
netikėtai prasidėjo Vilniaus miesto valdančiosios koalicijos partnerių: mero ir
vicemero J. Pinskaus surėmimai dėl atliekų rūšiavimo gamyklos statybos
konkurso. Žiniasklaida greitai išsiaiškino, kad nepasitenkinimo, peraugusio į
atvirą konfrontaciją, priežastis yra su „Icor“ siejamos UAB „Prime Capital“
pašalinimas iš konkurso. Vėliau ši kova vis aštrėjo ir persikėlė į Aplinkos
ministerijos bei Viešųjų pirkimų tarnybos koridorius ir čia netikėtai
pasibaigė, paskelbus, kad iš konkurso įmonės pašalintos teisėtai. Meras patyrė
triuškinantį pralaimėjimą. Negana to, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras,
be savivaldybės žinios, su konkurso laimėtoju UAB „Energesman“ pasirašė sutartį
ir tuo iš esmės užbaigė visas procedūras.
Atliekų išvežimo kainos didės
Sutinku su
dalies valdančiųjų argumentais, kad dėl tokios sutarties už vieną toną atliekų
mokestis išaugs vos ne dvigubai, t.y., nuo 69,60 Lt iki 139 Lt ir visa ši našta
guls ant miestiečių piniginių. Nors pagal parengtą studiją buvo numatyta, kad
kaina vilniečiams už atliekų toną neturėtų viršyti 109 Lt, tačiau ši nuostata
iš konkurso sąlygų kažkaip paslaptingai dingo. Dabartiniai bandymai po konkurso
kažkaip susiderėti tą mažesnę ir labiau pagrįstą kainą, sukelia tik šypseną.
Nenustebsiu, jei po kiek laiko paaiškės, kad kažkokia Lietuvos institucija
nedavė leidimo pasirašyti sutarties su ta mažesne kaina, nes tai prieštarauja
įstatymui.
Visą
paaiškino vienas faktas. Nepaisant daugybės mitingų ir protestų, bei daugiau
nei 14 tūkstančių parašų, įteiktų ir Vilniaus merui A. Zuokui ir Lietuvos
Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei, Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą
su „Icor“ siejamai "Reenergy" statyti šalia Vilniaus termofikacinės
elektrinės Nr. 3 atliekomis ir biokuru kūrenamą kogeneracinę elektrinę.
„Icor“ nenori prarasti įtakos
Visi
šie „karai“ šilumos ir atliekų tvarkymo versle prasidėjo artėjant šilumos
tinklų turto nuomos termino pabaigai ir „Icor“ gresiant iškristi iš šios
monopolinės bei ypač pelningos rinkos.
Visų pirma,
jiems sėkmingai pavyko užblokuoti konkurentų UAB „Fortum Heat Lietuva“
projektą, nes, Vilniaus savivaldybės sprendimas perduoti Vilniaus termofikacinę
elektrinė Nr. 3 kartu su „Lietuvos energija“ kuriamai įmonei akivaizdžia
konkuruoja su AB „Lietuvos energija“ ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ ketinimu
Vilniuje statyti kogeneracinę elektrinę.
Antra, bus
galima efektyviai stabdyti Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 3 pertvarkymą
ar atliekų priėmimą, nes Vilniaus šilumos tinklai (savivaldybės kontroliuojama
įmonė), kurie bus akcininkai šioje elektrinėje yra akcininkai ir UAB „Reenergy“
(kontrolinį paketą valdo su „Icor“ siejami asmenys), kuri irgi degins atliekas
ir biokurą, t.y., konkuruos su Vilniaus termofikacine elektrine Nr. 3.
Visos
grandinės užbaigimui trūko, tik atliekų rūšiavimo gamyklos po „Icor“ sparneliu
ir čia visas kortas sumaišė vicemeras J. Pinskus, nes jo kuruojamas Vilniaus
apskrities atliekų tvarkymo centras po konkurso parinko kitą įmonę, kuri gali nelabai
rodo norą bendradarbiauti su „Icor“ ir taip sugriauti visą kruopščiai sukurtą
sistemą.
Todėl
Lazdynų, Pilaitės ir Karoliniškių gyventojai kol kas gali būti ramūs. Kol šios
įmonės nesusitars, tol atliekų deginimo monstras ant Gariūnų kalno neiškils.
