Nesaldūs populizmo vaisiai ir dar kartesnės šaknys

2013 m. pradžioje Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas pasakė savo garsiąją kalbą, jeigu jis laimės rinkimus, tai surengs referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Dabar jau žinome, kad tie žodžiai buvo ištesėti, referendumas įvyko, tačiau D. Cameronas iš viso šito išėjo pralaimėtoju.

Valdžios noras, pateisino priemones

Dar 2013 m. Britanijoje verslo lyderiai, intelektualai, kiti politikai sakė, kad žongliravimas su referendumu yra „žaidimas su degtukais“. Žmonės dažnai pasirenka balsuoti ne dėl racionalių priežasčių, bet vadovaudamiesi emocijomis arba į savo pasirinkimą sudėdami visai su tuo konkrečiu klausimu nesusijusius lūkesčius ir nusivylimus. Taip buvo ne kartą ne tik referendumuose, bet ir rinkimuose. 2004 m. Ispanijos Liaudies partija pralaimėjo rinkimus dėl netikėtai islamistų surengtų sprogdinimų traukiniuose, nors visos apklausos rodė, kad jie laimės. Žmones taip paveikė terorizmas, kad jie nubalsavo prieš valdančią Vyriausybę. Visai neseniai Nyderlandų rinkėjai referendume pasisakė prieš Asociacijos sutartį su Ukraina, nors per debatus šalyje vyravo santykių su Briuseliu ir lėktuvo numušimo Donbase temos. Vokietija apskritai yra uždraudusi referendumus, nes Adolfas Hitleris juos naudodavo savo grobikiškai imperialistinei politikai pateisinti.

D. Cameronas siekdamas trumpalaikių tikslų, - laimėti rinkimus, įtvirtinti savo lyderystę konservatorių partijoje ir vėl gauti Premjero postą, siekė įsiteikti kuo platesnei auditorijai, todėl flirtavo su populistais. Jis puikiai suprato, kad referendumas yra rizikingas žingsnis, todėl ar pažadėti referendumą, ilgai galvojo. Jo kalba apie referendumą buvo atidėta kelis kartus, bet vėliau jis visgi ją pasakė. Galima numanyti, kad D. Cameronas tikėjosi suvaldyti šią populistinę akciją, tačiau įsisiūbavus debatams, jau ir pats iš neutralios pozicijos tapo aktyviausias sąjungos su ES rėmėjas. Dabar jis pralaimėjo ir turėjo atsistatydinti. Taigi jo paties populizmas, siekis laimėti valdžią, galiausiai atnešė didžiules bėdas valstybei, kur jau kyla klausimų dėl jos vientisumo, Europai ir galiausiai jam pačiam.

Britanijoje vėl girdisi separatistiniai balsai, kyla antiimigrantinės nuotaikos, ekonomistai svarsto apie būsimas šalies ūkio problemas, o viso šito sąmyšio kaltininkas D. Cameronas priverstas atsistatydinti. Tačiau tiesa labai liūdinanti, bandymas manipuliuoti žmonėmis baigėsi katastrofa, ne tik partijos vidines problemas bandžiusiems išspręsti konservatoriams, bet ir visai šaliai, o juk tereikėjo tvirtybės sakyti tiesą ir išlikti galbūt mažiau populiariu, bet tikru lyderiu.

Lietuvoje gausu cameronų

D. Cameronas savo politine istorija tik dar kartą pakartojo, kad politikai pirmiausia turi būti atsakingi patys prieš save, o bandymai manipuliuoti baigiasi katastrofomis. Lietuvoje irgi žinome daugybę atvejų, kai politikai elgiasi neatsakingai, visai negalvodami apie valstybę ir jos žmones, bet siekdami trumpalaikių tikslų. Visai neseniai išgyvenome referendumą „Žemės vardu“, kai visuomenė buvo gąsdinama apie neva užsieniečių superkamą žemę. Dabar jau žinome, kad žemės niekas nesupirko, o manipuliuodami žmonių jausmais sau reklamą darė kai kurie politikai, o kai kurie žemvaldžiai pigiai pirko žemę.

Prieš 4 metus įvyko kitas vienas referendumas, kurio pasekmes jaučiame dabar ir jausime dar ne vieną dešimtmetį. Socialdemokratai ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius įpiršo referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Ir ką turime? Atsisakėme lietuviškos elektrinės, gavome baltarusišką. Kremlius apsidžiaugęs referendumo Lietuvoje rezultatais, pradėjo statyti atominę jėgainę Baltarusijoje. A. Butkevičius pasinaudojo žmonių jausmais, gavo papildomų balsų per 2012 m. Seimo rinkimus, tačiau jau tuoj baigsis jo kadencija, o baltarusiška atominė stovės dar kelis dešimtmečius!

Su kiekviena diena artėja Seimo rinkimai Lietuvoje. Iš visų kampų girdime naujus cameronus, kurie dalina nepamatuotus pažadus, kaltina „sistemą“ ir ruošiasi perrašyti istoriją. Britanijos pavyzdys parodė, kad pasitikėjimas tokias savanaudžiais politikieriais, visada baigiasi nuostoliais.

Elektrinę į metalo laužą, 100 darbuotojų į gatvę

Tėvynės Sąjungos frakcija Vilniuje sutiko atsiimti iš darbotvarkės rezoliucijos projektą, kuriame buvo planuojama kreiptis į teismą ir Europos Komisiją, po to, kai energetiko ministras Rokas Masiulis pažadėjo, kad valstybė sudarys sąlygas tęsti veiklą Vilniaus trečiajai termofikacinei elektrinei (TE3).

1983 m. atidaryta Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė – trečioji pagal pajėgumą elektrinė Lietuvoje. Už ją galingesnės – Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Ši elektrinė prie Gariūnų gamino ne tik šilumą, bet ir elektros energiją. Vyriausybei panaikinus iš VIAP fondo remiamas elektros gamybos kvotas, elektrinė buvo uždaryta.

Energetikos ministro R. Masiulio pageidavimas viešojoje erdvėje „nedemonstruoti agresijos“ buvo išpildytas, tačiau jau antra laukimo savaitė kaip nėra jokių sprendimų. Ramu! Kaip ir buvo galima tikėtis, ties TE3 problema nė nekrustelta. Tuomet vėl kyla klausimai. Gal ponas ministras specialiai laukia kol problemos neliks savaime? Dėl valstybės politikų žalingos veiklos (Vyriausybės nutarimu elektros gamybos rezervo užtikrinimą skyrus valstybės valdomai Lietuvos energijos gamybai), o po to – sąmoningo neveikimo (tik maitinant termofikacinėse elektrinėse dirbančius energetikus nieko vertais pažadais), darbą jau prarado per šimtą darbuotojų, o šiuo metu apie 40 mln. eurų vertės turtas (TE3) bus „pervertintas“ metalo laužo verte?

Drąsiai galėsime sakyti, kad šiandieninei Vyriausybei ir jos energetikos ministrui atrodo visiškai normalu, jog valstybėje investuojama į potencialų metalo laužą. Taip jau yra, nes Vilniaus TE3 nuomininkai, pagal investicijų planą, į šią elektrinę yra investavę 23 mln. eurų. Ir iš kur žinoti, žmogau, kada kokia Vyriausybė kokias technologijas nuspręs numarinti?

Ministre R. Masiuli, leiskite sutrikdyti Jūsų ramybę, ir paprašyti bent šiek tiek pajudėti, kad pagaliau būtų išspręstas Vilniaus TE3 likimas, kol dar yra ką spręsti: kol specialistai neišsivaikščiojo per toli, kol įrengimus dar galima užkurti. Po metų TE3 tikrai nebegamins nei šilumos, nei elektros! Elektrinės valdymo sistema neturi analogų. Nėra nei treniruoklio, nei bandomosios programos. Sistemą moka valdyti tiktai keliolika žmonių. Daugiau jų nėra. Jeigu klausimas toliau bus nesprendžiamas, tai vėliau elektrinės nebebus kam atgaivinti.

Tuomet liks vienintelis klausimas – kas prisiims atsakomybę už tai, kad ministro R. Masiulio prašymu – ramiai, „be agresijos“, buvo numarinta veikianti elektrinė? Ko gero, ne ramybės pageidavęs ministras, nes, jo paties šiose pareigose jau nebebus.

Šauliai saugo šalį, kol J. Oleko horoskopas Veneroje

2014 m. kovą stiprėjant Rusijos agresijai Ukrainoje Juozas Olekas Lietuvos gyventojus ragino miegoti ramiai ir tikino stebintis padėtį. Per tuos dvejus metus, kai siautėja Rusija, už krašto apsaugą atsakingi politikai nesiima jokių ryžtingų veiksmų, sustiprinti šalies saugumą.

J. Oleko sprendimai pagal zodiako ženklus

2014 m. gegužės mėnesį paaiškėjo, kad J. Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija pateikė Seimui Šaulių sąjungos įstatymo pataisas uždraudžiančias šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime. Vėliau ministras lyriškai papasakojo savo patirtį iš tarnybos sovietinėje armijoje, kai tuo tarpu NATO dvigubai sumažino savo oro policijos misiją Baltijos šalyse, sakyčiau savotiškas humoro jausmas.

Šiais metais p. Olekas savaip pasveikino Krašto apsaugos savanorių pajėgas su įkūrimo 25-osiomis metinėmis, originaliai balsuodamas prieš privalomosios krašto apsaugos tarnybos šaukimo pratęsimą. Cituoju ministrą: „Mano siūlymas – padaryti šitą diskusiją labai aiškią, padaryti tarppartinę diskusiją, ir tada padaryti diskusiją Seime, todėl aš pritariu pateikimui, bet dėl sprendimų manau, kad būtų labai gražu, jei Seimas vienbalsiai galėtų priimti tokį svarbų sprendimą“, – ir balsavo prieš.

Vis masčiau iš kur tokie pono ministro poelgiai? Gal jo zodiako ženklas jau eilę metų yra dengiamas Veneros...?

Kas trukdo efektyviai ginti valstybę

Seimo Nacionalinio saugumo ir Teisės komitetų stalčiuose jau ilgą laiką dūla įstatymo projektas,

suteikiantis teisę šauliams ir savanoriams namuose laikyti už savo pačių pinigus pirktus ginklus. Keistai atrodo Seimo narių atsikalbinėjimas, kodėl jie negali priimti įstatymo, kad svarstomų klausimų labai daug, o įstatymą būtina tobulinti. Papasakokite apie tai tiems, tūkstančiams partizanų, nukankintų NKVD rūsiuose, ir tiems, šimtams tūkstančių dūlančių Sibiro platybėse. O ar 1940 m. tragedija neįvyko tik todėl, kad Lietuvos kariuomenės reguliarios pajėgos taip ir negavo įsakymo priešintis ginklu.

Dabartinis krašto apsaugos ministras ir Seimo nariai yra tiek paveikti sovietinės vergų dvasios, kad bijo savo krašto gynybą patikėti savo šalies piliečiams, patriotams, aukojantiems savo laiką ir lėšas krašto gynybai. Pavydžiai galima tik žvelgti į Izraelio, Suomijos ar Šveicarijos pavyzdžius.

Kai kurie veikėjai niekada nesuvoks, kad tik mes patys galime apginti savo šalį ir jei kiekviename name bus bent po vieną koviniu, o ne civiliniu ginklu, ginkluotą šaulį, savanorį ar karį, joks okupantas nieko nelaimės.

Koloradiniai komentarai apie tai, kad Lietuvą yra įmanoma užimti per 1 ar 3 paras turi būti palikti tiems, kurie nori tuo tikėti, o 1944–1965 m. partizaninis pasipriešinimas parodė, kad ir dešimtmečio neužtenka Lietuvai užkariauti!

Socialdemokratai priešinasi „Vilniaus vandenų“ depolitizavimui

Turbūt dar nuo Algirdo laikų (kalbu ne apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus) „Vilniaus vandenys“ buvo susiję su socialdemokratais.

Šią meilės istoriją norisi panagrinėti, todėl, kad UAB „Vilnius vandenys“ nėra paprasta bendrovė. Tai apie 1000 darbuotojų turinti įmonė, teikianti monopolines paslaugas Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Šalčininkų gyventojams.
Įmonę kontroliavo socdemai
Naujoji koalicija Vilniuje pradėjo vadovauti skaidrumo ir efektyvumo principais ir į įmonės valdybas yra numačiusi skirti nepriklausomus narius, kurie dirbtų ne kažkieno naudai ar pagal savivaldybės administracijos komandas, o vadovautųsi aukštais verslo standartais ir dirbtų akcininkų (šiuo atveju visų vilniečių) naudai.
Vos buvo pajudinta „Vilniaus vandenų“ įmonė, iškart sukruto socialdemokratai, kurie, ne paslaptis, turi glaudų abipusį ryšį. Vien ko vertos buvusio įmonės stebėtojų tarybos nario socialdemokrato Romo Adomavičiaus istorijos.Šįkart „Vilniaus vandenų“ stebėtojų tarybos pirmininkė yra ne šiaip eilinė paprasta socialdemokratė, bet LSDP pirmininko pavaduotoja ir Premjero patarėja moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais Auksė Kontrimienė. Atrodytų, kad viskas vyko pagal jau įprastą scenarijų, kai visą valdžios vertikalę užima socialdemokratiniai bičiuliai ir visi laimingai tyliai gyvena.
„Vilniaus vandenyse“ galimos aferos
UAB „Vilniaus vandenys” valdybos pirmininku tapus nepriklausomam nariui Dariui Nedzinskui pradėjo aiškėti įdomių dalykų.
Dumblo apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatavimo projektas pakvipo afera. Įmonė gavo didelę ES paramą, plius pabrangino teikiamos paslaugos gyventojams, o viso to rezultatas abejotinas. Įmonė investavusi ES lėšas buvo įsipareigojusi penkis kartus sumažinti dumblo kiekį, tačiau realiai sumažintas kiekis buvo tik tris kartus, tai yra 40 proc. neatitikimas. O svarbiausia, kad neveikia džiovinimo įrenginys, kuris yra svarbiausias šiame procese, ir kuris iš dumblo atliekos paverčia dumblą kuru, kurį iš „Vilniaus vandenų“ galima būtų nupirkti.
Valdyba pasiūlė įmonės direktoriui Valentinui Miltieniui prisiimti atsakomybę ir apleisti šį postą, nes argumentai „taip daryti liepė“ arba „taip reikia“ pasirodė neįtikinantys.
Socialdemokratai priešinosi
A. Kontrimienė iškart ėmėsi teisinti prastą situaciją vandenų įmonėje ir dėstyti kodėl neveikia sumontuoti įrenginiai: „kad UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 metais pastatytus dumblo apdorojimo įrenginius šiuo metu panaudoja pačiu „efektyviausiu” būdu, tačiau juos įjungus vanduo pabrangtų iš kart 0,05 ct.“ Aukštoji patarėja siekė išsaugoti direktorių V. Miltienį poste.
Buvo sušauktas ir atšauktas Stebėtojų tarybos posėdis, kuriame norėta atšaukti valdybą ir taip sustabdyti pertvarkas.
Tai yra skandalinga, kad bendrovė, už daugiau nei 156 mln. litų (apie 45 mln. eurų) pastačiusi dumblo apdorojimo įrengimus, jų nenaudoja, motyvuodama vandens brangimu. Kyla pagrįstų klausimų, dabar jau buvusiam direktoriui V. Miltieniui, kaip buvo skaičiuota projektuojant šiuos įrengimus ir kodėl prieš priimant sprendimą miesto taryba ir vilniečiai apie tai, kad vanduo brangs, nebuvo informuoti? Ar vis dėlto tai tėra tik dūmų uždanga?
Tikiuosi, kad pagaliau Vilniaus miesto savivaldybės įmonėse bus atsisakyta politikų kišimosi ir „Vilniaus vandenys“ nusikratys socialdemokratų globos. Laikas savivaldybės įmonėms pradėti dirbti efektyviai ir parodyti tokio darbo naudą visiems vilniečiams.

Vilnių griaunantis A. Zuokas

Vilniaus miesto meras visą kadenciją nuosekliai kūrė griovėjo įvaizdį. Sprogdino nebaigtą statyti „komjaunuolių“ viešbutį, griovė gamyklą Užupyje, tanku traiškė automobilius, tačiau daug skaudžiau griaunamieji darbai pasireiškė ten, kur Artūras Zuokas vaizdavo kūrėją.

Eismo sąlygos pablogėjo

2006 m. A. Zuokas  teigė: „Vilniuje įdiegsime moderniausią regione eismo reguliavimo sistemą, kuri transporto pralaidumą mieste padidins apie 20 proc. Tikimės, kad teigiamą efektą vilniečiai pajus jau po kelių mėnesių“.

Praėjus 9 metams galima apibendrinti, kad teigiamas efektas iš 145 mln. litų kainavusios ir kiekvienais metais dar po kelis milijonus pabrangstančios eismo reguliavimo sistemos veikimo efektas yra lygus nuliui.

Vilniuje kamščiai nesumažėjo, o atvirkščiai transporto spūstys susidaro ten, kur anksčiau jų su žiburiu nerastum. Šviesoforų, siekiant „įsiavinti“ lėšas yra pristatyta daugiau negu reikia. O jei dar prie to pridėtume įvairius „lobistų“ prastumtus sprendimus, įrengti šviesoforus, nesuderinamus su šia sistema pagrindinėse miesto gatvėse arba padaryti nelogiškas sankryžas prie prekybos ar verslo centrų, tai ir gauname nemenką chaosą miesto gatvėse. To neištaisys jokie aplinkkeliai.

Viešasis transportas ant bankroto slenksčio

2013 metais meras skambiai ir skandalingai pareiškė, kad mietui nieko nekainuojantys privatūs vežėjai netinkamai veža klientus (nepaisant priešingos pačių keleivių nuomonės) ir varo miesto viešąjį transportą (VVT) į bankrotą. „Todėl nuo liepos 1 d. mikriukus pakeis greitieji autobusai. Į centrą galėsite nuvažiuoti greitai ir, svarbiausia, – saugiai“ - teigė meras 2013 metų pradžioje.

2014 m. gruodžio mėnesį meras tyliai, be triukšmo, pateikė miesto tarybai sprendimą, kuriuo nuo 2015 m. Vilniuje vėl pradės važinėti privatūs mikroautobusai. Tik šį kartą jie taip pat kainuos miestui apvalią sumą.  Šio nepasverto mero išsišokimo kaina 2 milijonai litų per mėnesį, nes tiek pabrango Vilniaus miestui VVT paslaugos. Daugybė pinigų, skirtų gatvėms platinti ir žymėti, dėl greitųjų autobusų maršrutų įdiegimo, nepatenkinti miesto pakraščių gyventojai, padidėjusios spūstys.

Ir, deja, bet VVT finansinė būklė nė kiek nepagerėjo.

Ponas Zuokas visuomet reiškėsi, kaip aktyvus tramvajaus įdiegimo Vilniuje šalininkas. Eilinį kartą brangiai buvo nupirkta studija, kuri vėl parodė tramvajaus „būtinumą“ (iš viso panašioms studijoms išleista per 4 mln. litų), tačiau praėjusių metų pabaigoje tyliai tyliai, nekeliant šurmulio sprendimai pasikeitė. Meras prastūmė dokumentą, kuriame įrašyta, kad pats moderniausias greitojo susisiekimo transportas Vilniuje – autobusas ! Greitai paaiškėjo tokio netikėto viražo priežastis – Vyriausybė numatė miestams lėšų autobusams įsigyti.

 

Didieji projektai melžia pinigus

Skandalingai veiklą pradėjęs „Vilnius veža“, panašu, taip pat skandalingai ją ir baigs. Konkurencijos taryba pateikė galutinį sprendimą, kad „Vilnius veža“ buvo įsteigta neteisėtai. Dar viena sudužusi mero svaja, brangiai apmokėta vilniečių pinigais. Na, dar vilniečiams liko smarkiai pabrangusios taksi paslaugos.

Kita skaudžiausiai miesto biudžetui smogusi svajonė, virš 20 mln. litų, yra žinoma „Air Lituanica“ įkūrimas. Už šituos pinigus būtų galima pastatyti porą šiuolaikiškų vaikų darželių ar išnuomoti pakankamai patalpų visiškai išspręsti ikimokyklinio amžiaus vaikų problemas. Tačiau meras visai kitaip sprendžia darželių trūkumą. Vaikų tėvai negali miegoti naktimis. Dėl nekompetentingų įdarbintų bičiulių, trečią kartą iš eilės stringa vaikų registracijos sistema.

Šilumininkai toliau valdo miestą

Nepaisant švelnesnės žiemos, gerokai atpigusių dujų ir pingančio biokuro mero bičiuliai šilumininkai nesibodi vilniečiams išstatyti dar didesnes sąskaitas už šilumą. Nepaisant to, kad kompetentingos institucijos nustatė ir pareiškė įtarimus baudžiamosiose bylose, kad šilumininkai netesėtai brangino dujas ir biokurą, jie nenusiramina. Su mero palaiminimu toliau bus bandoma išnaudoti visas galimybes paimti kuo daugiau pinigų per likusį laiką. Tenka tik apgailestauti, kad už šio abonentinio oligarchinio klano sustabdymą atsakingos institucijos susigriebia per vėlai.

Kovo pirmą dieną tik nuo vilniečių balsavimo priklausys ar Vilnius stovėdamas ant finansinės bedugnės krašto, žengs didelį žingsnį į priekį mero A.Zuoko tempiamas, ar vis dėl to ryšis pakeisti merą ir apsigręžus pradės eiti teigiamų pokyčių keliu.

KOLORADO VABALŲ TRIUMFAS ?!

Kolorado vabalai, penktoji kolona ar kaip kitaip pavadintume išdavikus, dažniausiai sąmoningai atlieka veiksmus, kurie kenkia Lietuvos valstybei. Niekam nėra naujiena, kad jie egzistavo nuo pat valstybės atsikūrimo ir apsipratę su naujomis aplinkybėmis bei prisitaikę prie demokratijos teikiamų galimybių, toliau sėkmingai keroja.

Galima būtų daugybę prirašyti, kaip jie žemina ir su purvais maišo Lietuvą ir Europos Sąjungą, tuo pačiu pilnomis saujomis semdami europietiškas galimybes ir gėrybes. Nepaisant „vertybinės“ mūsų Rytų kaimynės aukštinimo, kažkodėl į tą pusę nesidairo ir emigruoti ten neketina.

Jau nebestebina, kad kolorado vabalai užima aukštus postus savivaldybėse, Seime ir Vyriausybėje. Su Vladimiro Putino atėjimu į valdžią, iš lėliukės stadijos išsiritę vabalai pradėjo aktyviai veikti ir naikinti Lietuvos galimybes pasipriešinti agresijai.

Kodėl užkliuvo šauliai?

Šaulių sąjunga yra bene vienintelė organizacija į kurią gali jungtis visi Lietuvos piliečiai nusitekę ginklu apginti savo valstybę. Reikia pripažinti, kad ši organizacija niekada nesimaudė politikų malonės spinduliuose, todėl finansavimo ir kitokio aprūpinimo tenka tik trupiniai.

Lietuvos šaulių sąjunga susikūrė ir išgyvena tik savo narių entuziazmo dėka. Uniformas, ekipuotę bei patalpas dažniausiai tenka pirkti ir išlaikyti iš savo asmeninių lėšų. Šaulių judėjimas apima ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir mažus miestelius nuo Seredžiaus iki Joniškio, nuo Skuodo iki Šalčininkų. Taigi nei viena kita Lietuvos gynybos organizacija neturi tokio gausaus rėmėjų tinklo. Šauliai yra parengti žymiai universaliau, nei kariai ar savanoriai. Šauliai ginkluoto konflikto metu gali atlikti ne tik kario, bet ir policininko ar gaisrininko funkcijas.

Atsižvelgiant į naujas nekonvencinės karybos tendencijas, kai pradinėse konflikto fazėse miestų savivaldybes užima ir karinius dalinius blokuoja „žalieji žmogeliukai“ ir nepatenkinti „vietos“ gyventojai, nei kariuomenė, nei savanoriška krašto apsaugos tarnyba tokioms nesimetriškoms grėsmėms neturi greito atsako dėl savo hierarchinės struktūros. Pirmi „žaliųjų žmogeliukų“ veiksmai Lietuvos teritorijoje galėtu vykti pagal Ukrainos scenarijų, o tam efektyviausiai galėtų pasipriešinti Lietuvos šauliai. Kadangi nėra nei vienos savivaldybės, kur nebūtų Šaulių sąjungos kuopos ar atskirojo būrio, o jiems skirtingai nei kariuomenei ar KASP, nereikia kariuomenės vado ar ministro įsakymo veikti, todėl „žalieji žmogeliukai“ jau pradinėje fazėje patirtų stiprų pasipriešinimą.

Šauliai, kurie turi universalų karinį pasirengimą, yra patriotiškai nusiteikę, mokymams naudoja savo laisvalaikį, yra labiausiai motyvuoti ginti Lietuvą, o svarbiausia, jei skirtingai, nei kariuomenė nelauks, kol kažkas duos įsakymą, jie tiesiog nuo pat agresijos pradžios imsis ginti Lietuvą – tai nepaprastai erzina kolorado vabalus.

Ministro Oleko pasikeitimas

Krašto apsaugos ministerija pateikė Vyriausybei tokį Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo „patobulinimą“, po kurio priėmimo faktiškai nebeliktų pačios Šaulių sąjungos. Čia pateikiu tik vieno straipsnio pakeitimo lyginamąjį variantą, kuri atskleidžia visas užmačias:

„rengia šaulius ginkluotai valstybės gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui, o ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu dalyvauja ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime;“

Kaip akivaizdžiai demonstruoja šis pakeitimas, Šaulių sąjunga prilyginama mezgėjų būreliui (te neįsižeidžia mezgimo mėgėjai), nes panaikinamas organizacijos dalyvavimas ginkluotame valstybės gynime, o į mitingą nueiti ir protestą pareikšti organizacija juk nebūtina...

Ar gali sveiko proto gynybos ministras naikinti savo šalies gynybinius pajėgumas akivaizdžios grėsmės akivaizdoje? Pasirodo, kad gali, jei pas jį kolorado vabalo siela.

Labiausiai stebina ministro Oleko konversija iš žmogaus, kuris 1991 metu sausio mėnesį prie televizijos bokšto drąsiai sovietų kariams sakė, kad yra nepriklausomos valstybės sveikatos apsaugos ministras, į žmogų – kolorado vabalą.

O tuo tarpu lėtieji estai

Estijos valdantieji politikai puikiai suvokia reguliarios kariuomenės ir savanoriškos organizacijos skirtumus bei galimybes duoti nesimetriškus atkirčius „žaliųjų žmogeliukų“ išpuoliams. Skirtingai negu Lietuvoje, estų karinė organizacija "Gynybos lyga" (mūsų Šaulių sąjungos atitikmuo) buvo pertvarkyta ir sustiprinta, kad nedelsiant galėtų duoti ginkluotą atkirtį priešui. Vien šiemet (reikia pažymėti, kad Estijoje prasidėjo finansinė krizė) finansavimas padidintas 17 proc. ir už šiuos pinigus perkami ginklai bei šaudmenys...